Sekite mus soc. tinkluose:

Naudinga informacija

Navigacija

Grindinio trinkelė gaminama vibruojamojo presavimo būdu, automatizuojant gamybos procesą. Gaminama daug įvairių formų ir storio, skirtingų faktūrų betoninių grindinio trinkelių, naudojant priedus bei pigmentus, atsparius atmosferos poveikiui.

Atsparumas drėgmei priklauso nuo trinkelės sutankinimo. Tam naudojami cheminiai priedai.
Į betono trinkelės sudėtį atitinkamomis proporcijomis įeina cementas, granitas, žvirgždas, žvirgždo skalda, granito atsijos, smėlis.

Gaminių paviršiuje esančios duobutės, kurios susiformuoja gaminių gamybos metu, kai vidutiniškai 1 (viename) m² probleminio grindinio paviršiaus yra ne daugiau kaip 15 vnt., ne didesnių kaip 5 mm skersmens ir ne gilesnių kaip 2 mm duobučių. Duobučių skaičius gaminių paviršiuje neribojamas, jei duobutės skersmuo ir gylis neviršija 2 mm.

Trinkelių ir kitų aplinkos tvarkymo elementų pirkėjai kreipiasi į gamintojus dėl ant trinkelių dangos atsirandančių baltų dėmių. Tai nėra gamybos brokas. Galime tvirtai pasakyti, jog betono fizinėms ir cheminėms savybėms tai tikrai įtakos neturi. Pagrindinė priežastis baltosioms dėmėms atsirasti yra kalkių apnašos.

Ilgametė darbo praktika parodė, jog tai tikrai laikinas reiškinys. Tai atsitinka, kai lietaus vanduo, sandėliuojant gaminius, ištirpina ir išplauna kalkių nuosėdas į paviršių. Paklojus dangą, paprastai po vieno žiemos sezono dėmės išnyksta. Natūralu, jog atitinkančio visus aukščiausius reikalavimus cemento sudėtyje yra kalkių, be kurių cemento gamyba būtų negalima. Todėl nėra aukščiausios kokybės betono, kurio sudėtyje būtų tiek mažai kalkių, kad išvengtume baltųjų dėmių atsiradimo gaminių paviršiuje.

Kalcio hidratas, išgaravus vandeniui, reaguoja su ore esančiu anglies dioksidu ir kalcito pavidalu atsiranda trinkelių paviršiuje. Be jokios abejonės, tokių išbalimų mastas priklauso ir nuo mūsų atmosferos sąlygų. Taigi šios dėmės atsiranda ne dėl gamintojų kaltės.

Kad būtų išgautas optimaliausias derinys, rekomenduojama kloti sumaišant kelių padėklų trinkeles. Tai patartina daryti, ypač jei rengiamasi kloti spalvotas trinkeles. Sumaišant kelių padėklų gaminius išvengiama spalvinių „dėmių“. Dėl tam tikrų detalių trinkelių spalva skirtinguose padėkluose šiek tiek skiriasi ir, jei išklosite jas nemaišydami, bus pastebima, kur yra vieno padėklo trinkelės, o kur kito.

Gaminant betono gaminius iš natūralių užpildų, kartais galimi spalvų netikslumai. Jie yra techniškai neišvengiami ir neturi reikšmės betono gaminių praktinei vertei. Šviesumo skirtumai įprastai išsilygina naudojamą grindinį veikiant įprastam klimatui. Spalvotiems produktams mes naudojame tik aukštos kokybės patikrintus spalvų pigmentus.

Vis dėlto dėvėjimosi ir klimato poveikis bėgant laikui gali nulemti optinius pokyčius, pvz., spalvos ir struktūros. Šis efektas gali išryškėti, jei produktai bus iš dalies po stogu, iš dalies atviri aplinkos poveikiui. Taip pat reikia nepamiršti, kad, pvz., tos pačios programos grindinio trinkelės, tvoros elementai dėl skirtingų gamybos metodų ir veikiančios šviesos gali šiek tiek skirtis optinėmis savybėmis. Tačiau deramam bendram įspūdžiui pakenkta nebus.

Laikantysis sluoksnis ir grindinio guolis

„Šviežias“ betonas dar nėra visiškai atsparus tirpdančiajai druskai. Todėl sniego ir ledo dangą, jei ji susidaro per pirmuosius tris mėnesius po paklojimo, reikia pašalinti naudojant slidžią dangą naikinančias barstomąsias priemones. Ant ekologiško grindinio reikia barstyti tik slidžią dangą naikinančias priemones (ne barstomąją druską).

Laikantysis sluoksnis ir grindinio guolis

Prieš klojimą reikia pasirūpinti kraštų apribojimu, kad trinkelės negalėtų išsilenkti į šonus ir kad vėliau būtų galima išgauti trinkelių eilės atskaitinę plokštumą. Pirmiausia nukasami nepatvarūs žemės sluoksniai (pvz., molis, dirvožemis) tiek, kol pasiekiamas tvirtas pagrindas. Ši sankasa, kuri turi būti mažiausiai 30-35 cm po būsimu grindiniu, sutankinama tinkamu vibratoriumi ir užpilama 25 cm storio laikančiuoju arba filtruojančiuoju sluoksniu. Tam labiausiai tinka neužšąlanti, pagal granules suskirstyta medžiaga, tokia kaip žvyras arba skalda (granulės dydis: 0/32). Laikantysis sluoksnis taip pat yra sutankinamas vibratoriumi.

Sankasa ir laikantysis sluoksnis turi būti parengti su mažiausiai 2-2,5 proc. nuolydžiu, kad galėtų nutekėti lietaus vanduo. Svarbu, kad privažiavimų ir terasų nuolydis eitų nuo namo arba iki drenažo. Toliau eina grindinio guolis. Jis sudarytas iš smėlio arba smulkinto smėlio ir smulkiosios skaldos mišinio (granulės dydis: 0/5; infiltraciniam grindiniui – smulkioji skalda: 1/3 arba 2/5). Grindinio guolio storis natūraliai turi siekti nuo 4 iki 5 cm. Šis sluoksnis pirmiausia būna nesutankintas ir yra sutankinamas tik kartu su paklotomis trinkelėmis.

Taigi galutinis grindinio paviršiaus aukštis pasiekiamas tik įrengus pagrindą ir išklojus trinkeles. Todėl grindinio guolis turi būti paklojamas maždaug 1 cm aukščiau (priklausomai nuo guolio medžiagos). Svarbiausia yra tolygiai išlyginti smėlį/smulkiąją skaldą. Tam tinka lygio matuoklė, kuri traukiama per du medinius tašus arba strypus, kaip per bėgius.
DĖMESIO!

Jokiu būdu išlyginamąjam sluoksniui negali būti naudojamas sausas skiedinys (cementinis), nes grindinio trinkelės „pribetonuojamos“ (sutrinka drenažo sistema). Produktas netenka gamintojo garantijos. Kelių metų bėgyje rezultatas toks(žr. nuotraukose):

 

Trinkelių klojimas ir siūlės menas

Per išlygintą grindinio guolį vaikščioti nebegalima, net klojant trinkeles. Todėl yra dirbama einant nuo nukloto ploto pirmyn (jei apskritimas, einant nuo vidurio). Klojant pirmąją trinkelių eilę reikia žiūrėti, kad ši būtų paklota stačiu kampu ribojančiojo ploto atžvilgiu, kad pavyktų išvengti nereikalingo trinkelių pjaustymo. Tam tikslui gali pagelbėti virvė arba matuoklė, kuriomis galite tikrinti, ar plytelių eilės eina pagal vedlinę. Kraštines trinkeles reikia kloti kartu su normaliomis trinkelėmis. Jokiu būdu negalima to daryti prieš tai arba po to.

Homogenišką spalvos pasiskirstymą galima pasiekti tada, kai trinkelės klojant imamos iš karto iš kelių paketų eilėmis, o ne sluoksniais. Tai ypač taikytina grindiniams su atspalviais, tačiau rekomenduotina ir klojant vienspalves ar pilkas grindinių trinkeles.
Klojant betonines grindinio trinkeles būtina išlaikyti maždaug 3-5 mm siūlių storį (niekada neklokite taip, kad grindinys girgždėtų!). Trinkelių šonuose esantys atstumo „pagalbininkai“ nenurodo automatiškai siūlės mato, jį turi nustatyti pats klojėjas. Į pakloto grindinio siūles yra įšluojamas sausas smėlis (infiltraciniam grindiniui – smulkioji skalda). Nuvalyto ir būtinai sauso grindinio paviršiaus sukratymui geriausia naudoti plokštumų vibratorių su PVC slystamuoju įtaisu, tausojančiu trinkelių paviršių.

Kad būtų užkirstas kelias poslinkiams ir judėjimui į šonus, plokštuma iš visų pusių turi būti apsupta kraštinėmis trinkelėmis, statinių tvoromis arba mūrinėmis sienomis. Po sutankinimo plotą reikia dar kartą apipilti vandeniu ir smėliu, kol siūlės visiškai užsipildys.

Ažūrinių plytelių grindinys

Grindinys su vejos siūle turi tokią pačią viršutinę dalį, kaip ir kitos betoninės grindinio trinkelės. Todėl parengiamuosius darbus bei patį klojimą atlikite taip, kaip aprašyta. Tačiau po sukratymo siūlės yra užpildomos mišiniu iš viršutiniojo dirvožemio sluoksnio ir smėlio (mišinio santykis 1:1). Vibratorius turi turėti PVC slystamąjį įtaisą. Po sukratymo užpildas turi būti maždaug 1 cm žemiau trinkelių viršaus. Po to siūlės yra apsėjamos tinkamu vejos mišiniu. Reikia pasistengti, kad siūlės kuo greičiau apaugtų žole. Todėl sausu laikotarpiu patartina grindinį su veja laistyti bei pradžioje patręšti.

Trinkelių išsirinkimas

Jau planuojant kloti trinkeles reikia pagalvoti apie grindinio paviršiaus formą bei trinkelių raštą, kad vėliau, jas klojant, iki minimumo sumažėtų pjovimo darbai. Stačiakampės trinkelių sistemos labiau tinka geometrinėms – architektūrinėms formoms. Netaisyklingų formų trinkelių sistemos labiau tinka organiškų formų plotams.
Šoniniams prijungimams priderinamų detalių ruošimo išvengti nepavyksta. Jas paprastai reikia pjauti ir tik tašytiems grindiniams galima trupinti. Be to, reikia žiūrėti, kad trinkelės netaptų per mažos, nes gali suskilti ir lįsti iš paviršiaus. Grindinio klojimo taisyklė tokia priderinamos trinkelės trumpiausio šono ilgis neturi būti mažesnis nei pusė neperpjautos trinkelės ilgiausiojo šono.

Rišimas - eglutė - kryžminė siūlė

Grindinio ploto stabilumui įtakos turi ir klojamas raštas. Galioja principas, kad įstrižai važiavimo krypčiai paklotas raštas leidžia geriau perkelti apkrovą nei paklotas skersai. Geriausiai apkrovą perkelti leidžia vadinamas rišimas eglute. Kryžminio rišimo reikėtų vengti, nes čia jėga perduodama tik artimiausiai trinkelei.

Įrėminimai - vejos bordiūrų eilė

Dėl estetinių sumetimų grindinio plotus visada reikia užbaigti vejos bordiūrų eilėmis. Jie leidžia įrėminti ir tvarkingai užbaigti plotą.

Trinkelių klojimas

Trinkelės, naudojant guminį plaktuką ir virvę, klojamos lygiai vienodame aukštyje. 2 m atstumu su virvute reikia patikrinti, ar nuklotas plotas yra vienoje tiesiojoje. Siūlių storis visuomet turi būti 3-5 mm.
Klojant reikia žiūrėti, kad trinkelės visiškai atsigultų į guolį. Siūlių plotį reikia pasirinkti pagal guolio medžiagą.
Siūles pildant surišta siūlių medžiaga turi būti 8 mm siūlių plotis. Jas reikia užpildyti išplautos medžiagos smėlio ir smulkiosios skaldos mišiniu. Visiškas atsparumas apkrovai yra užtikrinamas tada, kai siūlės smėliu užpildomos iki viršaus. Todėl siūles po kelių dienų reikia pildyti keletą kartų.
Trinkelėms pjaustyt galima naudoti pjaustymo mašiną arba kampų šlifavimo įrenginį. Tam reikia plokščio lygaus pagrindo. Trinkelėse atskiriama dalis pažymima pieštuku ir pagal pažymėtą liniją pjaunama.

Patarimai dėl kraštinių trinkelių klojimo

Kraštinės trinkelės ir maži statiniai, skirti dekoratyvinėms lysvėms ir grindinio įtvirtinimui, taip pat yra įstatomi į mažiausiai 10-15 cm storio lietinio betono pamatą (sankibos gylis: nuo 1/4 iki 1/3 aukščio). Už kraštinių trinkelių taip pat nuliejamas pamatas kaip galinė atrama Tokiu būdu grindinys apsaugomas nuo persistūmimo. Pagrindas arba atitinkamai švarusis sluoksnis, kaip ir besiribojančio grindinio ploto, sudarytas iš iki stovėjimo tvirtumo sutankintos neužšąlančios medžiagos (žvyro).

Vejos bordiūro, stulpelio ir kraštinės trinkelės įstatymas

Stulpeliai ir kraštinės trinkelės idealiai tinka pakopoms ir laiptams įrengti. Praktiški atraminiai elementai naudojami kaip pakopų atramos, tuo tarpu minamas plotas grindžiamas atitinkamai sistemai priklausančiomis trinkelėmis. Siekiant užtikrinti stabilumą, stulpeliai iki 1/3 jų aukščio turi būti įtvirtinami į neužšąlantį betono pamatą. Šonus taip pat galima įrėminti stulpeliais arba laiptuotai, arba tame pačiame aukštyje. Jei laiptai iš šonų yra atviri, išorinė grindinio trinkelių eilė turi būti klojama į skiedinį ir sustiprinama galine atrama. Patogiam lipimui idealus pakopų aukštis yra maždaug 15 cm, o minamas plotas – maždaug 35 cm. Be to, šiek tiek pasvirę laipteliai leidžia geriau nutekėti lietaus vandeniui.
Stulpelių ir trinkelių įstatymas statomiems laiptams įrengti:
1) sandūra nusklembta;
2) laiptelių viršūs: abu lygūs arba apdoroti atidengiant paviršių.

Laiptelių skaičius ir kilimo santykis

Pakopos arba laiptai yra planuojami taip: pirmiausia apskaičiuojamas reikiamas laiptelių skaičius, tam tikslui nustatytas teritorijos aukščių skirtumas yra dalinamas iš laiptelio aukščio. Kad per laiptus eiti būtų patogu, kilimo santykis per visą laiptų ilgį turi išlikti pastovus. Siektino idealaus žingsnio ilgio matas yra nuo 62 iki 65 cm. Taikoma tokia formulė:
2 x pakopos aukštis + laiptelis = žingsnio ilgis.
Vadinasi, kuo aukštesnė pakopa, tuo trumpesnis laiptelis, ir atvirkščiai. Pvz., aukščių skirtumas – 1,20 m, pakopos aukštis = 15 cm -> 8 pakopos.
Kad statomi stulpeliai nesvirtų į priekį, reikia parinkti pakankamo dydžio pamatą. Dėl lanksčios konstrukcijos statomi laipteliai suteikia gausybę panaudojimo galimybių, ypač

Patarimai dėl laiptų pakopų dėjimo

Kiekvienas pakopos elementas turi būti šiek tiek pasviręs pirmyn. Taip greičiau nutekės lietaus vanduo, sumažinamas paslydimo pavojus, ypač žiemą per plikledį. Dedant laiptus reikia nuolatos tikrinti kilimo santykį. Laiptai per plotį visuomet turi eiti absoliučiai horizontaliai. Siekiant išvengti ištisinių siūlių, patartina elementus paskirstyti nevienodai.
Tokiu būdu grindinys apsaugomas nuo persistūmimo. Pagrindas arba atitinkamai švarusis sluoksnis, kaip ir besiribojančio grindinio ploto, sudarytas iš iki stovėjimo tvirtumo sutankintos neužšąlančios medžiagos (žvyro).